Schemų terapija
Schemų terapija padeda suvokti turimas schemas (schemos – tai žmoguje įsispaudusios reagavimo tendencijos, kitaip tariant, žaizdos) ir sumažinti jų emocinį poveikį.
Vienintelė tikra kelionė – kelionė savo vidun…
Schemos – vaikystės žaizdos
Schemų terapija yra psichoterapijos kryptis, sukurta Jeffrey Young, siekiant padėti žmonėms įveikti gilumines, pasikartojančias emocines ir elgesio problemas, vadinamas „schemomis“.
Schemų terapija orientuota į vaikystės patirtis ir nesėkmingus bandymus patenkinti pagrindinius emocinius poreikius.
Pagrindinis schemų terapijos tikslas – padėti klientui atpažinti savo schemas, suprasti, kaip jos veikia kliento dabartinį gyvenimą, ir išmokti naujų būdų patenkinti savo emocinius poreikius.
Tam tikromis schemomis vadovaujasi visi žmonės. Dažnai sąmoningai schemų nesuvokiame, tačiau kai tam tikri gyvenimo įvykiai jas suaktyvina, schemos ypač stipriai veikia mūsų jausmus ir mintis. Būtent turimos schemos nulemia, kaip suvokiame save ir kitus, ir atitinkamai reaguojame.
Schemos – vaikystės žaizdos ir su jomis susiję išmokti disfunkciniai tvarkymosi būdai.
Disfunkcines schemas sudaro:
- prisiminimai,
- emocijos,
- mintys ir
- kūno pojūčiai.
Gali susiformuoti tokios schemos:
- paliktumo,
- socialinės izoliacijos,
- nepasitikėjimo,
- paklusnumo,
- aukštų standartų ir pan.
Schemų terapija – KET atmaina
Schemų terapija – veiksminga kognityvinės ir elgesio terapijos (KET) atmaina.
Schemų terapija yra integruota psichoterapija, apimanti efektyviausius metodus iš skirtingų psichoterapijos krypčių.
Schemų terapijos metu naudojamos stipriai emocijas ir pasąmonę veikiančios:
a) patyriminės terapijos technikos;
b) kognityvinės terapijos technikos,
c) psichodramos elementai.
Klientas pamažu mokomas atpažinti savo gyvenime pasireiškiančius režimus ir schemas, atsisakyti įveikų, išgydyti savo pažeistą vidinį vaiką, patenkinti savo vidinio vaiko poreikius iš sveiko suaugusio pozicijos.
Schemų terapijoje naudojamos intervencijų technikos iš:
- kognityvinės ir elgesio terapijos,
- egzistencinės humanistinės terapijos,
- psichodinaminės terapijos,
- geštalto terapijos,
- transakcinės analizės,
- psichodramos.
Schemų terapija yra itin efektyvi dirbant su:
- sudėtingais sunkumais, tokiais kaip asmenybės sutrikimai (ypač ribinės asmenybės sutrikimu),
- pasikartojančia (lėtine) depresija ir nerimu,
- valgymo sutrikimais,
- ilgalaikiais sunkumais, trukdančiais užmegzti ir palaikyti terapinius santykius.
Schemų terapija – vaikystės žaizdų gydymas
Schemų terapijos metu terapeutas siekia gydyti kliento schemas, t. y. padeda klientui suvokti schemas ir sumažinti jų emocinį poveikį.
Kartais schemos veikia kaip iškreipti filtrai, kurie iškreipia realybę. Taip pat kaip iškraipantys ekranai. O kartais kaip kokie iškodavimo akiniai. Per schemą, kaip per tuos realybę iškreipiančius akinius, matome tik tai, ką schema priverčia matyti. Aktyvuota schema sumažina spalvotumą, ryškumą, išryškina tik tas detales, kurios dera su schema.
Schemas taip pat galima sulyginti su tuo, kas bendrinėje psichologijoje apibrėžiama kaip asmenybės bruožai. Dažniausiai schemos yra tokiam tarsi miegančiam pavidale. Ir kartais tas „miegančias“ mūsų schemas gali suaktyvinti tokie labai maži dalykai kaip spalva, kvapas ar garsas. Vaikystėje susiformavusios schemos vėliau gyvenimo eigoje stiprina pačios save dėl to, kaip jos paveikia mūsų suvokimą. Pavyzdžiui, jei turėjome emociškai šaltus tėvus, dažnai buvome paliekami vieni, galėjo išsivystyti paliktumo schema. Bet tuo pačiu metu tie tėvai buvo tarsi idealūs žmonės, kurie mylėjo mus. Ir nors tėvai buvo šalti, jie kartu buvo pačios pirmosios figūros, kurios mus maitino, rengdavo, rūpinosi mumis. Suaugęs toks žmogus nuolat ieškos, kurs santykius su tokiais žmonėmis, kurie jį, tikėtina, paliks. Nes tie šalti, atsitraukiantys žmonės, palaikantys emocinį atstumą, primena tėvus, o tėvai vaikystėje juk jį mylėjo. Iš 100 skirtingų asmenų jam jo schema išfiltruos du ar tris asmenis, kurie bus tokie pat šalti kaip jo tėvai ir kurie, tikėtina, anksčiau ar vėliau jį emociškai paliks. Ir jis būtent juos pasirinks kaip romantinius partnerius ar draugus. Kažkuriam etape šitų asmenų jis bus atmestas, paliktas, ir tuomet schema jam pasakys: „Aš buvau teisi, aš ir žinojau, kad žmonės tave paliks“. Būtent taip schemos pačios save pastiprina.
Taigi kaip gydo schemų terapija? Klientai dažnai terapeutams sako, kad „žmonės man priešiški“. Tuomet terapeutas dirba tam, kad klientas realistiškiau, objektyviau suprastų gyvenimą, stengiasi išmokyti klientą perskaityti visą sakinį, visą teiginį, kuris atspindi gyvenimo realybę. Nes dėl schemų klientai mato iškreiptą, nepilną vaizdą.
Schemų terapija prasideda nuo įvertinimo ir psichoedukacijos, kai terapeutas siekia išsiaiškinti kliento vaikystės ir paauglystės patirtis, atpažinti schemas bei padeda klientui jas suvokti kaip bazinių poreikių netinkamą patenkinimą ir iš to kylančių psichologinių problemų priežastis. Klientas išmoksta atpažinti savo disfunkcinius tvarkymosi su schemomis būdus bei supranta, kaip šie būdai palaiko schemas.
Kokie yra tie disfunkciniai tvarkymosi su schemomis būdai? Disfunkciniai tvarkymosi su schemomis būdai yra trys:
pasidavimas, vengimas ir hiperkompensacija.
Pasidavimo atveju apie save galvojama neigiamai, jaučiamasi prastai („Pasiduodu, kad turėčiau emociškai artimus santykius“). Toks žmogus gali elgtis pasyviai, nuolankiai, siekti nusiraminimo, bijoti išprovokuoti konfliktą ar patirti atstūmimą.
Vengimo atveju vengiama emocijų ir problemų bei konfrontacijos su jomis. Jaučiama vidinė tuštuma ir emocinis atstumas su kitais žmonėmis, nepriimama kitų pagalbos, linkstama atsitraukti nuo savo skausmingos patirties.
Hiperkompensacijos atveju elgiamasi priešingai ignoruojant savo jausmus. Pavyzdžiui, per daug pasitikima savimi arba ieškoma būdų, kaip kontroliuoti kitus žmones, siekiant išvengti savo nesaugumo ar bejėgiškumo jausmų.
Vėlesniuose schemų terapijos etapuose terapeutas (kiek tai leidžia terapinio santykio ribos) siekia patenkinti kliento poreikius sveikais būdais, suteikdamas klientui tai, ko jam trūko vaikystėje. Terapeutas stengiasi bendrauti su klientu taip, kad būtų patenkinti tie poreikiai, kurių nepatenkino tėvai (tai vadinama pakaitine arba daline tėvyste, daugiau apie ją sužinosite visai netrukus).
Pakaitinė arba dalinė tėvystė schemų terapijoje
Pasak Jeffrey Young, sukūrusio schemų terapiją, santykis tarp terapeuto ir kliento turi turėti tėvystės atspalvį.
Pakaitinė arba dalinė tėvystė (angl. Limited Reparenting) yra viena iš pagrindinių schemų terapijos intervencijų, kurios tikslas yra atkurti kliento nesaugios vaikystės patirtį ir užtikrinti, kad jo emociniai poreikiai būtų patenkinti bent terapinio santykio ribose. Šis metodas leidžia klientui patirti, ką reiškia būti mylimam, saugiam ir vertinamam. Tai daroma siekiant klientus išmokyti keisti savo vidinį kritikuojantį ir smerkiantį mamos/tėvo balsą į palaikantį ir atjaučiantį mamos/tėvo balsą. Vidinį kritiką (tą smerkiantį, kritikuojantį, baudžiantį vidinį balsą) mes perimame ir internalizuojame vaikystėje iš savo tėvų, globėjų ar kitų mums svarbių suaugusiųjų. Vidiniu kritiku tampa mūsų tėvų sakyti žodžiai, sakiniai, jų siųstos žinutės.
Kaip pakaitinė arba dalinė tėvystė atrodo praktiškai? Trumpai tariant, per terapinį santykį ir įvairias intervencijas siekiama patenkinti kliento emocinius poreikius, kurių jis nepatenkino vaikystėje. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad pakaitinė tėvystė gali atrodyti labai skirtingai priklausomai nuo to, kokiame režime yra klientas.
Terapinis santykis yra vienas iš pagrindinių įrankių schemų terapijoje. Didele dalim atvejų, tai yra labai švelnus, rūpestingas santykis su klientu ir besąlyginis kliento priėmimas. Terapeutas veikia kaip „geroji“, t. y. palaikanti, atjaučianti figūra, suteikianti tai, ko klientas negavo savo ankstyvojoje vaikystėje, t. y. saugumą, rūpestį, paramą. Terapeutas rodo nuoširdų rūpestį ir šilumą klientui, ypač kai klientas dalinasi skausmingais, trauminiais išgyvenimais, ir stengiasi sukurti saugią bei priimančią aplinką, kurioje klientas jaustųsi suprastas ir priimtas.
Kartais buvimas geru tėčiu ar mama reiškia labai griežtą ribų nubrėžimą („Ne, tu negali šitaip elgtis“). Kartais reikia ne švelnumo, kartais svarbiausias poreikis yra, kad būtų nubrėžtos ribos, reikia griežto tėčio ar mamos. Tai nenutinka dažnai. Tik tas griežtumas labiau nukreiptas ne į patį klientą, o į kritišką balsą jo galvoje.
Taigi kaip geras tėvas ar mama, terapeutas padeda klientui nustatyti aiškias ribas, kai tai būtina, ir moko jį, kaip kurti sveikesnius santykius su kitais žmonėmis. Taip pat santykyje su terapeutu klientas gali iš naujo patirti ir mokytis, kaip patenkinti savo emocinius poreikius sveikais būdais. Pavyzdžiui, terapeutas gali padėti klientui atpažinti ir atsisakyti destruktyvių elgesio modelių, kurie yra susiję su ankstyvosiomis schemomis. Suvokimas, kaip šios schemos veikia gyvenimą ir santykius, leidžia klientui pamatyti, kur ir kaip yra nesveikai stengiamasi patenkinti poreikius arba kodėl tie kliento poreikiai yra ignoruojami.
Toliau per įvairias technikas (vaizduotės pratimus, rolių žaidimus, elgesio eksperimentus) terapeutas padeda klientui iš naujo išgyventi tam tikras situacijas, kurios buvo traumuojančios, ir suformuoti bei sustiprinti naują, labiau tenkinančią, sveiką funkcionavimo šiame pasaulyje patirtį. Naudojant šiuos metodus, klientas gali iš naujo išgyventi tam tikras vaikystės situacijas, kuriose jo poreikiai nebuvo patenkinti, o terapeutas, kaip geras tėvas/mama, reaguoja suteikdamas klientui tai, ko šis negavo vaikystėje.
Nors pakaitinė tėvystė skamba taip, tarsi terapeutas perimtų tėvų vaidmenį, yra svarbu pabrėžti, kad viskas vyksta griežtai terapijos ribose. Terapeutas nėra tikras tėvas ar mama, bet veikia kaip emocinės paramos šaltinis, kuriame klientas gali saugiai mokytis naujų būdų, kaip patenkinti savo poreikius. Terapinis santykis yra ribotas laike ir erdvėje, ir viskas, kas vyksta terapijoje, yra griežtai konfidencialu ir laikomasi etikos normų. Tai apsaugo klientą ir terapeutą nuo pernelyg artimų ar netinkamų santykių susiformavimo.
Po sėkmingos terapijos schemos aktyvuojamos daug rečiau ir sukelia ne tokius stiprius išgyvenimus.
Schemų terapija, atsižvelgiant į kliento poreikius, gali būti trumpalaikė, vidutinės trukmės arba ilgalaikė.
Terapinio seanso (susitikimo) trukmė – 50 min.
Kaina – 55 Eur.
* Pirmas susitikimas – 40 EUR.
** Nuo antrojo susitikimo, mokant už 10 susitikimų į priekį, taikoma 20% nuolaida (tokiu būdu gaunate 2 nemokamas terapines sesijas).